- skrytuolė
- skrỹtuolė sf. (1) BzF171, Als, Grg, Vvr, Klp toks žiedo pavidalo su kotu įrankis kailiams skusti, kaištuvas: Šita skrytuolė labai atšipusi Skd. Ir mūsų buvo skrỹtuolė kailiams vokuoti ir skusti Krkl. Apvalus gelžis dėl skutimo avikailio, skūros vadinas skrỹtuolė J. Odai kaišti kailadirbiai vartojo apskritą į visą rinkį skrỹtuolę Lk. Duok skrỹtuolę, aš noru kailius kaišti Plik. ^ Gerybėse gyvena, o susisukęs kaip skrỹtuolė (smuikas) Dr.
Dictionary of the Lithuanian Language.